draugelka

×draugelka (hibr.) sf. 1. žr. draugalka 1: Laumės – prašyti savo draugelkos, bet berniukas nebpaleidė BsPII69. 2. žmona: Dievas, matydamas neramumą žmogaus, ketino sutverti jam draugelką BsMtII10.